Naujienos

Taisyklingos laikysenos ugdymas

Prasidėjus mokslo metams, vaikai grįžta į mokyklą. Dažnai vaikams tenka eiti pilnomis kuprinėmis knygų ir ilgai sėdėti suole. Kiekvienas, turintis vaikų, sutiktų, jog vaikams augant keičiasi ne tik jų ūgis, batų dydis ar veido bruožai, bet ir laikysena. Nors laikysena gali kisti visą gyvenimą, iki 6 – 7 m. vaikų laikysena yra ypač pažeidžiama, nes formuojasi visas griaučių skeletas. Todėl kiekvieną dieną turime atkreipti dėmesį į vaiko įpročius, ypač tuos, kurie yra dažnai kartojami. Jie turi milžinišką įtaką vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus gyvenime.
Apie taisyklingos laikysenos ugdymą kalbamės su kineziterapeute Giedre Šiudeikyte.

 

 

Kas daro įtaką netaisyklingai vaikų laikysenai?

Skirtingų autorių duomenimis, Lietuvoje netaisyklinga laikysena nustatoma 25–75 % mokyklinio amžiaus vaikų, didesnė stuburo patologija – skoliozė – iki 10 %. Pastariesiems rodikliams įtaka daro: netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio; netaisyklingas sėdėjimas suole; kuprinės nešimas ant vieno peties; ydingas tų pačių judesių dažnas kartojimas; ilgai užimant netaisyklingą padėtį; kai kuriais atvejais laikysena gali būti paveldima.

Griaučių raumenų sistemos funkcionavimo sutrikimai atsirandantys dėl netaisyklingos stuburo ir sąnarių padėties, labai dažnai išryškėja vaiko augimo laikotarpiu, kai dėl įvairių įgimtų griaučių defektų, nepakankamo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos, ergonomiškai, nepritaikytų darbo ir poilsio vietų nukenčia griaučių raumenų sistemos funkcinis pajėgumas, vystosi netaisyklinga laikysena.

 

Ką daryti pastebėjus problemą?

Daugeliu tokių atvejų tinkamiausias netaisyklingos laikysenos koregavimo būdas yra optimalus ir motyvuotai pasirinktas fizinis krūvis. Nekoreguojant laikysenos gali atsirasti struktūrinių pakitimų stuburo sąnariuose, ir tai skatins tarpslankstelinių diskų deformaciją.

Laikysenos sutrikimus gali diagnozuoti patys tėvai ir pedagogai, atidžiai apžiūrėję vaiką nuogą (žr. paveikslėlį). Pastatykite vaiką priešais save ir pirmiausia įvertinkite galvos padėtį. Jei laikysena netaisyklinga, galva bus kiek palenkta į šoną nuo vidurinės kūno linijos. Pečiai ir mentys bus ne viename lygyje. Skoliozei būdingas ryškesnis talijos trikampis stuburo įlinkimo pusėje. Jį sudaro juosmens šoninis paviršius, klubakaulis ir vidinis laisvai nuleistos rankos paviršius. Krūtinės ląsta deformuota, speneliai – ne viename lygyje. Svarbu atkreipti dėmesį į raukšles po sėdmenimis. Sveiko vaiko jos turi būti vienodo gylio ir simetriškos.

 

W.W.K. Hoeger laikysenos testas:


50 – 45 balai – puiki;

44 – 40 balai – gera;

39 – 30 balai – patenkinama;

29 – 20 balai – bloga;

<19 balai – labai bloga

 

Svarbiausi griaučių ir raumenų sistemos vaistai yra fiziniai pratimai. Gydymo metu šalinamas raumenų tonuso disbalansas, mažinama stuburo sąnarių disfunkcija.

Šiuos pratimus siūloma atlikti namuose profilaktiškai, tačiau jei teste vaikas surinko <19 balų, kreipkitės į gydytoją dėl individualių kineziterapijos užsiėmimų. Pratimų skaičius taip pat keičiasi nuo vaiko amžiaus, laikysenos sutrikimo, todėl ši programa nėra individuali:

Kojų pirštų stebėjimas – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Lenkiame galvą žemyn ir stengiamės pamatyti savo kojų pirštus. Tuomet vėl žiūrime tiesiai. Taip 6 kartus.

Teritorijos apžiūrėjimas – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Sukame galvą į vieną pusę (pvz. pažiūrime pro langą), tuomet į kitą. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.

 

PRATIMAI:

  • „Nieko nežinau“ – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Rankos tiesios priglaustos prie šonų, kelti pečius aukštyn – žemyn. Pakilnoti 10 kartų.
  • „Malūnėlis” – pradinė padėtis stovint, rankos atitrauktos į šonus. Sukame per peties sąnarį pirmyn – atgal. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.
  • Įsivaizduojamo lanko sukimas – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi, rankos ant juosmens. Sukame liemenį į vieną ir į kitą pusę. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.
  • Bėgimas vietoje į saldainių karalystę – pradinė padėtis stovint, bėgame vietoje kelias sekundes, kvėpuokite.
  • „Piktas – geras kačiukas“ – pradinė padėtis ant keturių. Nugara tiesi. Piktas kačiukas –  nugara išgaubta, galva žemyn, dubuo traukiamas į priekį. Geras kačiukas – nugara riesta, galva žiūri į priekį (atlošti negalima!). Pratimas atliekamas po 4s x 4 kartus.
  • „Tiltas“ – pradinė padėtis ant keturių. Viena koja ir viena ranka remiamasi į grindis. Priešinga ranka ir koja – nutiesiamas tiltas. Svarbu pratimo metu laikyti tiesią nugarą. Po 4 s “tiltas” tiesiamas su kita ranka ir koja. Pratimą atliekame  kartus.
  • „Valtelė“ – pradinė padėtis gulint ant nugaros. Vaikas apkabina kelius rankomis ir siūbuoja.
  • „Dubens kėlimas“ – pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos ištiestos prie šonų. Dubuo keliamas į viršų. Pratimas kartojamas 10 kartų.
  • „Žirklės“ – pradinė padėtis gulint ant nugaros. Rankos prie šonų. Atitraukti ir pritraukti tiesias kojas.
  • „Laivelis“ – pradinė padėtis gulint ant pilvo. Sulenkiame kojas per kelio sąnarį ir paimame rankomis per čiurnas. Palinguoti. Taip pat galima ir ištiesus rankas bei kojas – svorį pernešti pirmyn bei atgal.
  • „Stiprus vėjas“ – pradinė padėtis keturiomis ant grindų. Priešais vaiką padėti teniso kamuoliuką/plunksną/balioną, vaikas iki sutartos vietos turi nupūsti pasirinktą daiktą. Rankomis liesti negalima.

 

Vaikui žaidžiant kompiuteriu – kompiuterinę kėdę pakeiskite didžiuoju kineziterapijos kamuoliu. Norint išlaikyti pusiausvyrą teks sėdėti išsitiesus. Sėdint ant kamuolio prarandame stabilią, statinę atramą, nuolat turime ieškoti patogiausios ir taisyklingiausios padėties. Šitaip, kai simetriškos raumenų grupės įgauna vienodą jėgą, atsiranda patogi bei taisyklinga laikysena. Gydytojas Jonas Girskis teigia, jog neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Svarbu sėdėti ant gerai pritaikyto kamuolio, jog kojos būtų sulenktos 90 laipsnių kampu.

Taisyklingos laikysenos ugdymas

Prasidėjus mokslo metams, vaikai grįžta į mokyklą. Dažnai vaikams tenka eiti pilnomis kuprinėmis knygų ir ilgai sėdėti suole. Kiekvienas, turintis vaikų sutiktų, jog vaikams augant keičiasi ne tik jų ūgis, batų dydis ar veido bruožai, bet ir laikysena. Nors laikysena gali kisti visą gyvenimą, iki 6 – 7 m. vaikų laikysena yra ypatingai pažeidžiama, nes formuojasi visas griaučių skeletas. Todėl kiekvieną dieną turime atkreipti dėmesį į vaiko įpročius, ypač tuos, kurie yra dažnai kartojami. Jie turi milžinišką įtaką vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus gyvenime.
Apie taisyklingos laikysenos ugdymą kalbamės su kineziterapeute Giedre Šiudeikyte.

Kas daro įtaką netaisyklingai vaikų laikysenai?

Skirtingų autorių duomenimis, Lietuvoje netaisyklinga laikysena nustatoma 25 -75% mokyklinio amžiaus vaikų, didesnė stuburo patologija – skoliozė – iki 10%. Pastariesiems rodikliams įtaka daro: netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio; netaisyklingas sėdėjimas suole; kuprinės nešimas ant vieno peties; ydingas tų pačių judesių dažnas kartojimas; ilgai užimant netaisyklingą padėtį; kai kuriais atvejais laikysena gali būti paveldima.

Griaučių raumenų sistemos funkcionavimo sutrikimai atsirandantys dėl netaisyklingos stuburo ir sąnarių padėties, labai dažnai išryškėja vaiko augimo laikotarpiu, kai dėl įvairių įgimtų griaučių defektų, nepakankamo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos, ergonomiškai, nepritaikytų darbo ir poilsio vietų nukenčia griaučių raumenų sistemos funkcinis pajėgumas, vystosi netaisyklinga laikysena.

Ką daryti pastebėjus problemą?

Daugeliu tokių atvejų tinkamiausias netaisyklingos laikysenos koregavimo būdas yra optimalus ir motyvuotai pasirinktas fizinis krūvis. Nekoreguojant laikysenos gali atsirasti struktūrinių pakitimų stuburo sąnariuose, ir tai skatins tarpslankstelinių diskų deformaciją.

Laikysenos sutrikimus gali diagnozuoti patys tėvai ir pedagogai, atidžiai apžiūrėję vaiką nuogą (žr. paveikslėlį). Pastatykite vaiką priešais save ir pirmiausia įvertinkite galvos padėtį. Jei laikysena netaisyklinga, galva bus kiek palenkta į šoną nuo vidurinės kūno linijos. Pečiai ir mentys bus ne viename lygyje. Skoliozei būdingas ryškesnis talijos trikampis stuburo įlinkimo pusėje. Jį sudaro juosmens šoninis paviršius, klubakaulis ir vidinis laisvai nuleistos rankos paviršius. Krūtinės ląsta deformuota, speneliai – ne viename lygyje. Svarbu atkreipti dėmesį į raukšles po sėdmenimis. Sveiko vaiko jos turi būti vienodo gylio ir simetriškos.

W.W.K. Hoeger laikysenos testas:


50 – 45 balai – puiki;

44 – 40 balai – gera;

39 – 30 balai – patenkinama;

29 – 20 balai – bloga;

<19 balai – labai bloga

Svarbiausi griaučių ir raumenų sistemos vaistai yra fiziniai pratimai. Gydymo metu šalinamas raumenų tonuso disbalansas mažinama stuburo sąnarių disfunkcija.

Šiuos pratimus siūloma atlikti namuose profilaktiškai, tačiau jei teste vaikas surinko <19 balų kreipkitės į gydytoją dėl individualių kineziterapijos užsiemimų. Pratimų skaičius taip pat keičiasi nuo vaiko amžiaus, laikysenos sutrikimo, todėl ši programa nėra individuali:

Kojų pirštų stebėjimas – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Lenkiame galvą į žemyn ir stengiamės pamatyti savo kojų pirštus. Tuomet vėl žiūrime tiesiai. Taip 6 kartus.

Teritorijos apžiūrėjimas – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Sukame galvą į vieną pusę (pvz. Pažiūrime pro langą), tuomet į kitą. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.

PRATIMAI:

  • “Nieko nežinau“ – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi. Rankos tiesios priglaustos prie šonų, kelti pečius aukštyn – žemyn. Pakilnoti 10 kartų.
  • “Malūnėlis” – pradinė padėtis stovint, rankos atitrauktos į šonus. Sukame per peties sąnarį pirmyn – atgal. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.
  • Įsivaizduojamo lanko sukimas – pradinė padėtis stovint, nugara tiesi, rankos ant juosmens. Sukame liemenį į vieną ir į kitą pusę. Po 6 kartus į kiekvieną pusę.
  • Bėgimas vietoje į saldainių karalystę – pradinė padėtis stovint, bėgame vietoje kelias sekundes, kvėpuokite.
  • „Piktas – geras kačiukas“ – pradinė padėtis ant keturių. Nugara tiesi. Piktas kačiukas –  nugara išgaubta, galva žemyn, dubuo traukiamas į priekį. Geras kačiukas – nugara riesta, galva žiūri į priekį (atlošti negalima!). Pratimas atliekamas po 4s x 4 kartus.
  • „Tiltas“ – pradinė padėtis ant keturių. Vieną koja ir viena ranka remiamasi į grindis. Priešinga ranka ir koja – nutiesiamas tiltas. Svarbu pratimo metu laikyti tiesią nugarą. Po 4 s “tiltas” tiesiamas su kita ranka ir koja. Pratimą atliekame  kartus.
  • “Valtelė” – pradinė padėtis gulint ant nugaros. Vaikas apkabina kelius rankomis ir siūbuoja.
  • “Dubens kėlimas” – pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos ištiestos prie šonų. Dubuo keliamas į viršų. Pratimas kartojamas 10 kartų.
  • „Žirklės“ – pradinė padėtis gulint ant nugaros. Rankos prie šonų. Atitraukti ir pritraukti tiesias kojas.
  • „Laivelis“ – pradinė padėtis gulint ant pilvo. Sulenkiame kojas per kelio sąnarį ir paimame rankomis per čiurnas. Palinguoti. Taip pat galima ir ištiesus rankas bei kojas – svorį pernešti pirmyn bei atgal.
  • „Stiprus vėjas“ – pradinė padėtis keturiomis ant grindų. Priešais vaiką padėti teniso kamuoliuką/plunksną/balioną, vaikas iki sutartos vietos turi nupūsti pasirinktą daiktą. Rankomis liesti negalima.

Vaikui žaidžiant kompiuteriu – kompiuterinę kėdę pakeiskite didžiuoju kineziterapijos kamuoliu. Norint išlaikyti lygsvarą teks sėdėti išsitiesus. Sėdint ant kamuolio prarandame stabilią, statinę atramą, nuolat turime ieškoti patogiausios ir taisyklingiausios padėties. Šitaip, kai simetriškos raumenų grupės įgauna vienodą jėgą, atsiranda patogi bei taisyklinga laikysena. Gydytojas Jonas Girskis teigia, jog neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Svarbu sėdėti ant gerai pritaikyto kamuolio, jog kojos būtų sulenktos 90 laipsnių kampu.