Naujienos

25-your-childs-teacher-mom-daughter

“NEVALGIUKAS IR ALKANIUKAS”

Dauguma tėvelių nerimauja, kad jų vaikas „beveik nieko nevalgo“ arba priešingai „nuolat lieka alkanas“. Tam, kad atsakytume į visus šiuos klausimus, konsultuojamės su studijos „Mama, aš esu“ dietiste Rūta Genute ir vaikų psichologe Sonata Vizgaudiene

Papasakokite apie vaikus, kurie nenori nieko valgyti ir apie tuos, kurie valgo per daug.

Sveikas vaikas daugiau ar mažiau, tačiau nori valgyti. Nenoras valgyti gali atsirasti dėl sulėtėjusio augimo, išrankumo maistui ar ligos. Per daug valgoma dėl įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių gali būti spartus augimo šuolis, kurio metu vaikas gali norėti valgyti kur kas daugiau nei įprastai, tačiau tai bus visiškai normalu.

Per daug suvalgoma ir tuomet, kai vaikas nuolatos užkandžiauja menkaverčiais užkandžiais ar dažnai persivalgo. Pasitaiko sveikatos sutrikimų, kurių metu padidėja noras valgyti ir šį norą sunku valdyti.

Pastebima, kad neretai tėvai subjektyviai vertina vaiko suvalgomo maisto kiekį. Dažnai tėvai ieško pagalbos, idėjų kaip sudominti vaiką, kad šis valgytų daugiau ir kuo įvairesnio maisto. Džiugu, kad vis daugiau tėvų stebi vaiko mitybą ir susimąsto, kodėl jų vaikas valgo per dažnai ar valgo per daug.

Kiek vaikas turėtų suvalgyti?

Paprastai vaikai valgo tiek, kiek jiems reikia. Sveiko vaiko alkio – sotumo signalas yra idealus, tačiau veikiant išorės veiksniams: pavyzdžiui, kai visai to nenorėdami, tėvai išmoko vaiką persivalgyti, šis signalas sutrinka ir pasitaiko dažnų persivalgymų. Suvalgomo maisto kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir pan. veiksnių. Ikimokyklinio amžiaus vaikų apetitas ir kartu suvalgomo maisto kiekis yra mažesnis nei kūdikių ar mažų vaikų. Paauglio energijos ir suvartojamo maisto kiekis gali būti arti ar toks pat kaip suaugusiojo.

Kaip sureguliuoti normalų mitybos režimą?

Subalansuoti vaiko mitybą lengviau, kai visa šeima tai daro kartu. Nepakanka paaiškinti vaikui, kad varškės sūrelis yra desertas, o desertai neturėtų būti valgomi kasdien. Reikia tėvų supratimo ir kantrybės, kad naujo mitybos režimo turės laikytis visa šeima kartu. Pradėti reikia nuo mažų pokyčių. Vaikui geriau seksis, jei jaus šeimos palaikymą.

 Kaip susiję vaikų valgymo sutrikimai su psichika?

Valgymo sutrikimai ligų klasifikacijoje priskiriami prie psichikos ir elgesio srities sutrikimų. Tai ligos, kuriomis gali susirgti bet kas, kaip ir bet kuria kita liga. Žmonių psichologinė savijauta sergant šio pobūdžio ligomis ypač svarbi, nes emocinė būklė būna suprastėjusi, pasireiškia nerimas, nuotaikų svyravimai, depresinės būsenos. Norint pasveikti labai svarbus psichologinės būsenos stabilizavimas. Vaikams dažniausiai pasireiškiantis valgymo sutrikimas – selektyvus valgymas: kai vaikas pasirenka valgyti tik keletą produktų, o kitų visiškai atsisako. Iki 5 metų selektyvus valgymas laikomas normaliu dalyku, bet jei selektyviai valgo 9-12 metų vaikai, tai jau problema. Toks atrankinis valgymas dažnai būdingas autistiškiems vaikams, kuriems ypač sunku priimti naujoves, ragauti įvairesnius nebandytus skonius. Jie pripažįsta tik keletą žinomų produktų ar patiekalų, o bet kokios valgymo permainos kelia stresą ir pasipriešinimą. Maždaug nuo 14 metų paaugliai gali sirgti nervine anoreksija ar bulimija. Šios ligos paprastai būdingos ypač jautriems, visur tobulumo siekiantiems, pasižyminčiais pavyzdingu elgesiu jaunuoliams. Dažniausiai šiomis ligomis serga merginos, bet gali susirgti ir vaikinai.

Dėl kokių priežasčių sutrinka vaiko mityba – valgo per mažai arba per daug?

Vaiko mitybai įtakos turi daug faktorių. Tai priklauso nuo genetinių faktorių, galimos minėtos ligos. Bet dažniausiai lemia tiesiog vaiko savijauta, jos permainos, šeimyniniai įpročiai, kasdieniai besikeičiantys aspektai. Atlikti tyrimai leidžia teigti, jog per griežtai auklėjami, jaučiantys nuolatinę kontrolę vaikai dažnai linkę persivalgyti, nes taip malšina nuolatinę įtampą, rečiau dėl tų pačių priežasčių vaikų apetitas būna ypač prastas. Autoritarinį auklėjimo stilių taikančių tėvų vaikai dažniau serga nervine anoreksija. Šeimose, kuriose vaikų valgymas ypač sureikšminamas, vaikai gali nenoriai valgyti siekdami tėvų dėmesio. Ypač dėl vaiko nevalgymo išgyvenančios mamytės jį pačios maitina, nors vaikas puikiai moka valgyti pats, taip pat daug ragina, įkalbinėja, imasi įvairių triukų, kad tik atžala būtų pavalgiusi. Vaikai nesąmoningai atsisakydami valgyti susikuria visą dėmesio gavimo sau ritualą prie stalo. Tai visai nereiškia, jog „nevalgiukai“ stokoja tėvų dėmesio, bet juk malonu jo gauti dar ir dar. Jei vaiko apetitas tik šiek tiek svyruoja, labai jaudintis nevertėtų, nes mūsų savijauta kasdien skirtinga. Tai lemia įvairūs faktoriai: sveikatos būklė, nuotaika, oro permainos, valgymo laikas ir situacija, patiekalai. Juk vienus valgius vaikai mėgsta labiau, kitus mažiau ir t.t. Pastebima, kad vaikų problematiškas valgymas – šio laikmečio tėvams skirtas iššūkis.

Kaip spręsti valgymo sutrikimo problemas?

Jei valgymo sutrikimas kyla dėl ligų, aišku, būtina konsultuotis su gydytojais, kad vaikas būtų pilnavertiškai maitinamas. Jei vaikas tiesiog nevalgus, svarbu pastebėti, kas galėtų tam turėti įtakos. Visų pirma, tėveliai turėtų pradėti nuo savęs, atkreipti dėmesį į savo valgymo įpročius: kaip tai darome, ar sėdame prie stalo valgyti visa šeima, ar valgome priebėgomis, ar maitinamės panašiu metu, ko nemėgstame. Prisiminkite ir paklauskite savo tėvų, kaip jūs vaikystėje valgėte, kokius produktus mėgote, kokių – ne. Gal tai padės suprasti savo vaiką. Kitas svarbus aspektas – nedaryti iš valgymo ypatingai svarbaus reiškinio. Valgyti reikia. Bet valgome, kiek norime. Juk kiekvienas žmogus turi savo saiko jausmą, juo turime vadovautis. Vaikų atveju dažniausiai  būna priešingai: suaugę sprendžia, kiek jis turi suvalgyti. Pavyzdžiui jei tą dieną to patiekalo nesinori? Bet koks perdėtas  raginimas padaro daugiau žalos nei naudos. Leiskite vaikams valgyti patiems. Aišku, nevalgius vaikus galima paskatinti, truputį su jais pažaisti raginant valgyti, bet tik tiek, kiek vaikas leidžiasi. Ruošdami maistą kreipkite dėmesį į tai, ką vaikas mėgsta ir tik palaipsniui įveskite naujus produktus. Tegu vaikas pamažu apsipranta su skoniais. Ir būtinai stebėkite, ar užkandžiavimas nekenkia apetitui. Sunkiai tikėtina, kad šiais maisto pertekliaus laikais mūsų vaikai mirtų  iš bado, bet labai norime, kad jie maitintųsi sveikai ir pilnavertiškai. Taigi, dar kartą peržvelkime savo maisto lentynas bei maitinimosi įpročius ir bandykime kartu su visa šeima valgyti be įtampos.

 

Straipsnis paruoštas Sveiko vaiko studijos “Mama, aš esu”.

Registracija dietisto ir vaikų psichologo konsultacijoms tel. nr. +37064425555.

 

 

 

 

 

“NEVALGIUKAS IR ALKANIUKAS”

Dauguma tėvelių nerimauja, kad jų vaikas „beveik nieko nevalgo“ arba priešingai „nuolat lieka alkanas“. Tam, kad atsakytume į visus šiuos klausimus, konsultuojamės su studijos „Mama, aš esu“ dietiste Rūta Genute ir vaikų psichologe Sonata Vizgaudiene

Papasakokite apie vaikus, kurie nenori nieko valgyti ir apie tuos, kurie valgo per daug.

Sveikas vaikas daugiau ar mažiau, tačiau nori valgyti. Nenoras valgyti gali atsirasti dėl sulėtėjusio augimo, išrankumo maistui ar ligos. Per daug valgoma dėl įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių gali būti spartus augimo šuolis, kurio metu vaikas gali norėti valgyti kur kas daugiau nei įprastai, tačiau tai bus visiškai normalu.

Per daug suvalgoma ir tuomet, kai vaikas nuolatos užkandžiauja menkaverčiais užkandžiais ar dažnai persivalgo. Pasitaiko sveikatos sutrikimų, kurių metu padidėja noras valgyti ir šį norą sunku valdyti.

Pastebima, kad neretai tėvai subjektyviai vertina vaiko suvalgomo maisto kiekį. Dažnai tėvai ieško pagalbos, idėjų kaip sudominti vaiką, kad šis valgytų daugiau ir kuo įvairesnio maisto. Džiugu, kad vis daugiau tėvų stebi vaiko mitybą ir susimąsto, kodėl jų vaikas valgo per dažnai ar valgo per daug.

Kiek vaikas turėtų suvalgyti?

Paprastai vaikai valgo tiek, kiek jiems reikia. Sveiko vaiko alkio – sotumo signalas yra idealus, tačiau veikiant išorės veiksniams: pavyzdžiui, kai visai to nenorėdami, tėvai išmoko vaiką persivalgyti, šis signalas sutrinka ir pasitaiko dažnų persivalgymų. Suvalgomo maisto kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir pan. veiksnių. Ikimokyklinio amžiaus vaikų apetitas ir kartu suvalgomo maisto kiekis yra mažesnis nei kūdikių ar mažų vaikų. Paauglio energijos ir suvartojamo maisto kiekis gali būti arti ar toks pat kaip suaugusiojo.

Kaip sureguliuoti normalų mitybos režimą?

Subalansuoti vaiko mitybą lengviau, kai visa šeima tai daro kartu. Nepakanka paaiškinti vaikui, kad varškės sūrelis yra desertas, o desertai neturėtų būti valgomi kasdien. Reikia tėvų supratimo ir kantrybės, kad naujo mitybos režimo turės laikytis visa šeima kartu. Pradėti reikia nuo mažų pokyčių. Vaikui geriau seksis, jei jaus šeimos palaikymą.

 Kaip susiję vaikų valgymo sutrikimai su psichika?

Valgymo sutrikimai ligų klasifikacijoje priskiriami prie psichikos ir elgesio srities sutrikimų. Tai ligos, kuriomis gali susirgti bet kas, kaip ir bet kuria kita liga. Žmonių psichologinė savijauta sergant šio pobūdžio ligomis ypač svarbi, nes emocinė būklė būna suprastėjusi, pasireiškia nerimas, nuotaikų svyravimai, depresinės būsenos. Norint pasveikti labai svarbus psichologinės būsenos stabilizavimas. Vaikams dažniausiai pasireiškiantis valgymo sutrikimas – selektyvus valgymas: kai vaikas pasirenka valgyti tik keletą produktų, o kitų visiškai atsisako. Iki 5 metų selektyvus valgymas laikomas normaliu dalyku, bet jei selektyviai valgo 9-12 metų vaikai, tai jau problema. Toks atrankinis valgymas dažnai būdingas autistiškiems vaikams, kuriems ypač sunku priimti naujoves, ragauti įvairesnius nebandytus skonius. Jie pripažįsta tik keletą žinomų produktų ar patiekalų, o bet kokios valgymo permainos kelia stresą ir pasipriešinimą. Maždaug nuo 14 metų paaugliai gali sirgti nervine anoreksija ar bulimija. Šios ligos paprastai būdingos ypač jautriems, visur tobulumo siekiantiems, pasižyminčiais pavyzdingu elgesiu jaunuoliams. Dažniausiai šiomis ligomis serga merginos, bet gali susirgti ir vaikinai.

Dėl kokių priežasčių sutrinka vaiko mityba – valgo per mažai arba per daug?

Vaiko mitybai įtakos turi daug faktorių. Tai priklauso nuo genetinių faktorių, galimos minėtos ligos. Bet dažniausiai lemia tiesiog vaiko savijauta, jos permainos, šeimyniniai įpročiai, kasdieniai besikeičiantys aspektai. Atlikti tyrimai leidžia teigti, jog per griežtai auklėjami, jaučiantys nuolatinę kontrolę vaikai dažnai linkę persivalgyti, nes taip malšina nuolatinę įtampą, rečiau dėl tų pačių priežasčių vaikų apetitas būna ypač prastas. Autoritarinį auklėjimo stilių taikančių tėvų vaikai dažniau serga nervine anoreksija. Šeimose, kuriose vaikų valgymas ypač sureikšminamas, vaikai gali nenoriai valgyti siekdami tėvų dėmesio. Ypač dėl vaiko nevalgymo išgyvenančios mamytės jį pačios maitina, nors vaikas puikiai moka valgyti pats, taip pat daug ragina, įkalbinėja, imasi įvairių triukų, kad tik atžala būtų pavalgiusi. Vaikai nesąmoningai atsisakydami valgyti susikuria visą dėmesio gavimo sau ritualą prie stalo. Tai visai nereiškia, jog „nevalgiukai“ stokoja tėvų dėmesio, bet juk malonu jo gauti dar ir dar. Jei vaiko apetitas tik šiek tiek svyruoja, labai jaudintis nevertėtų, nes mūsų savijauta kasdien skirtinga. Tai lemia įvairūs faktoriai: sveikatos būklė, nuotaika, oro permainos, valgymo laikas ir situacija, patiekalai. Juk vienus valgius vaikai mėgsta labiau, kitus mažiau ir t.t. Pastebima, kad vaikų problematiškas valgymas – šio laikmečio tėvams skirtas iššūkis.

Kaip spręsti valgymo sutrikimo problemas?

Jei valgymo sutrikimas kyla dėl ligų, aišku, būtina konsultuotis su gydytojais, kad vaikas būtų pilnavertiškai maitinamas. Jei vaikas tiesiog nevalgus, svarbu pastebėti, kas galėtų tam turėti įtakos. Visų pirma, tėveliai turėtų pradėti nuo savęs, atkreipti dėmesį į savo valgymo įpročius: kaip tai darome, ar sėdame prie stalo valgyti visa šeima, ar valgome priebėgomis, ar maitinamės panašiu metu, ko nemėgstame. Prisiminkite ir paklauskite savo tėvų, kaip jūs vaikystėje valgėte, kokius produktus mėgote, kokių – ne. Gal tai padės suprasti savo vaiką. Kitas svarbus aspektas – nedaryti iš valgymo ypatingai svarbaus reiškinio. Valgyti reikia. Bet valgome, kiek norime. Juk kiekvienas žmogus turi savo saiko jausmą, juo turime vadovautis. Vaikų atveju dažniausiai  būna priešingai: suaugę sprendžia, kiek jis turi suvalgyti. Pavyzdžiui jei tą dieną to patiekalo nesinori? Bet koks perdėtas  raginimas padaro daugiau žalos nei naudos. Leiskite vaikams valgyti patiems. Aišku, nevalgius vaikus galima paskatinti, truputį su jais pažaisti raginant valgyti, bet tik tiek, kiek vaikas leidžiasi. Ruošdami maistą kreipkite dėmesį į tai, ką vaikas mėgsta ir tik palaipsniui įveskite naujus produktus. Tegu vaikas pamažu apsipranta su skoniais. Ir būtinai stebėkite, ar užkandžiavimas nekenkia apetitui. Sunkiai tikėtina, kad šiais maisto pertekliaus laikais mūsų vaikai mirtų  iš bado, bet labai norime, kad jie maitintųsi sveikai ir pilnavertiškai. Taigi, dar kartą peržvelkime savo maisto lentynas bei maitinimosi įpročius ir bandykime kartu su visa šeima valgyti be įtampos.

Straipsnis paruoštas Sveiko vaiko studijos “Mama, aš esu”.

Registracija dietisto ir vaikų psichologo konsultacijoms tel. nr. +37064425555.