{"id":781,"date":"2017-04-25T11:48:44","date_gmt":"2017-04-25T11:48:44","guid":{"rendered":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/?page_id=781"},"modified":"2023-08-07T08:32:14","modified_gmt":"2023-08-07T08:32:14","slug":"781-2","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/","title":{"rendered":"PAAUGLYST\u0116 \u2013 KRIZ\u0116 VAIKAMS, KRIZ\u0116 T\u0116VAMS"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row css_animation=&#8221;&#8221; row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; angled_section=&#8221;no&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_image=&#8221;350&#8243; background_image_as_pattern=&#8221;without_pattern&#8221;][vc_column][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner offset=&#8221;vc_hidden-lg vc_hidden-md vc_hidden-sm&#8221;][vc_empty_space height=&#8221;100px&#8221;][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner offset=&#8221;vc_hidden-xs&#8221;][vc_empty_space height=&#8221;250px&#8221;][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner][vc_column_text]<\/p>\n<h1 style=\"text-align: center;\">Naujienos<\/h1>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_empty_space height=&#8221;250px&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row css_animation=&#8221;&#8221; row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; angled_section=&#8221;no&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_image_as_pattern=&#8221;without_pattern&#8221;][vc_column][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner][vc_single_image image=&#8221;974&#8243; img_size=&#8221;1000&#215;400&#8243; alignment=&#8221;center&#8221; qode_css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h2 style=\"text-align: center;\"><span style=\"color: #333333;\">PAAUGLYST\u0116 \u2013 KRIZ\u0116 VAIKAMS, KRIZ\u0116 T\u0116VAMS<\/span><\/h2>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_empty_space height=&#8221;50px&#8221;][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;grid&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner width=&#8221;1\/6&#8243; offset=&#8221;vc_hidden-xs&#8221;]<a id=\"atgal\" itemprop=\"url\" href=\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika?page_id=412\" target=\"_self\" data-hover-color=#ffffff class=\"qbutton  default\" style=\"color: #ffffff; border-color: #ff0849; border-radius: 50%px;-moz-border-radius: 50%px;-webkit-border-radius: 50%px; background-color: #ff0849;\">Atgal<\/a>[\/vc_column_inner][vc_column_inner width=&#8221;2\/3&#8243; offset=&#8221;vc_hidden-xs&#8221;][vc_column_text][\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][vc_column_text]<strong>Paaugli\u0173 patirtis <\/strong><\/p>\n<p><em>Paauglyst\u0117 \u2013 kritinis am\u017eiaus tarpsnis. Savirai\u0161kos laisv\u0117s ir sav\u0119s ie\u0161kojimo metas. Paaugliai bando spr\u0119sti sav\u0119s pa\u017einimo problem\u0105. Psichologiniu po\u017ei\u016briu, \u0161is am\u017eiaus tarpsnis yra vienas sud\u0117tingiausi\u0173, prie\u0161taringiausi\u0173 ir \u012fdomiausi\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>Apie i\u0161kylan\u010dias paaugli\u0173 problemas, j\u0173 sprendimo b\u016bdus maloniai sutiko supa\u017eindinti <strong>Sveiko vaiko studijos \u201eMama a\u0161 esu\u201c \u0161eimos psicholog\u0117 <a href=\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/daiva-griksiene\/\">Daiva Grik\u0161ien\u0117.<\/a><\/strong><\/em><\/p>\n<p><em>Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad Lietuvoje da\u017enai nesutariama d\u0117l paauglyst\u0117s chronologini\u0173 rib\u0173. Tai laikotarpis tarp vaikyst\u0117s ir suaugusiojo am\u017eiaus, trunkan\u010diam nuo 14 iki 25 met\u0173 vyrams ir nuo 12 iki 21 met\u0173 moterims (t. y. skiriama ankstyvoji paauglyst\u0117, vidurinioji ir v\u0117lyvoji paauglyst\u0117\/jaunyst\u0117). Kiti paauglyst\u0117s prad\u017ei\u0105 nurodo jau nuo 10 met\u0173 am\u017eiaus. A\u0161tuoniolikmetis yra<\/em> <em>laikomas vaiku ir valstyb\u0117 privalo r\u016bpintis jo teis\u0117mis (plg. Vaiko teisi\u0173 konvencij\u0105. <\/em><em>Priimta Generalin\u0117s Asambl\u0117jos 44\/25 rezoliucija\u00a0 pagal Tre\u010diojo komiteto prane\u0161im\u0105 (A\/44\/736 ir Corr. 1). <\/em><\/p>\n<p><em>Paaugliai da\u017enai yra konflikti\u0161ki ir turi elgesio problem\u0173, ta\u010diau tai reik\u0117t\u0173 vertinti kaip norm\u0105. Anks\u010diau buvo manoma, kad paauglyst\u0117 yra kriz\u0117 vaikams, o dabar vis da\u017eniau teigiama, kad tai kriz\u0117 t\u0117vams, nes \u0161iuo metu t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santykiai da\u017enai b\u016bna \u012ftempti. Paauglys pradeda ie\u0161koti sav\u0119s, formuoti savo nuostatas, kurios da\u017enai nesutampa su t\u0117v\u0173, taip i\u0161kyla t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 nesutapimai. Kai kurie suaugusieji aukl\u0117ja savo vaikus lygiai taip, kaip juos aukl\u0117jo j\u0173 t\u0117vai. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su poky\u010di\u0173 ne\u012fsis\u0105moninimu, gali i\u0161kilti kart\u0173 konfliktas, kadangi jaunimas formuoja naujus elgesio stilius.<\/em><\/p>\n<p><em>Sunkiausia tai, kad t\u0117vai paaugl\u012f vis dar laiko vaiku, o jis save jau laiko suaugusiu, d\u0117l to taip pat kyla \u012fvairi\u0173 nesutarim\u0173. Paaugliai da\u017enai jau\u010diasi nesuprasti, tod\u0117l gali pa\u0161lyti j\u0173 santykiai su t\u0117vais, draugais, i\u0161kilti mokymosi sunkum\u0173, pasireik\u0161ti nerimas, nuotaik\u0173 kaita.<\/em><\/p>\n<p><em>Sunkiausia tiksliai nurodyti paauglyst\u0117s pabaig\u0105. Psichologiniu po\u017ei\u016briu, \u0161is pereinamasis laikotarpis baigiasi tada, kai asmuo randa savo tapatum\u0105, susikuria savo vertybi\u0173 sistem\u0105 arba numato, kokia ji gal\u0117t\u0173 b\u016bti, sugeba u\u017emegzti ir palaikyti tarpusavio draugyst\u0117s bei meil\u0117s santykius, numato savo ateities planus, sugeba prisiimti atsakomyb\u0119.<\/em><\/p>\n<p><strong>Sakykite, d\u0117l koki\u0173\u00a0 problem\u0173 \u012f Jus da\u017eniausiai kreipiamasi?<\/strong><\/p>\n<p><em>Da\u017eniausios yra tarpusavio santyki\u0173: t\u0117v\u0173\/vaik\u0173, tarp draug\u0173, poros: vaikino ir merginos, mokymosi ir mokymosi motyvacijos klausimai. Mokymosi problemos sprend\u017eiamos lengviau, o tarpusavio santyki\u0173 problemos yra specifi\u0161kesn\u0117s. Tai nesutarimai tarp t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173, t\u0117v\u0173 skyryb\u0173 atvejai, santykiai tarp draug\u0173, meil\u0117s, netekties problemos, suicidiniai atvejai, nerimastingumo nuotaikos. Taip pat kreipiamasi d\u0117l profesinio orientavimo konsultacij\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>\u012e psicholog\u0105 da\u017enai kreipiamasi tada, kai pats paauglys b\u016bna tvirtai \u012fsitikin\u0119s, kad niekas jam negali pad\u0117ti. Ta\u010diau tai jau kra\u0161tutiniai atvejai. Kuo anks\u010diau ie\u0161koma profesionalios pagalbos, tuo grei\u010diau problema i\u0161sprend\u017eiama. Kuo v\u0117liau susigriebiama, tuo daugiau laiko reikia problemai i\u0161spr\u0119sti, kad paauglys v\u0117l atgaut\u0173 vidin\u0119 pusiausvyr\u0105.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kaip pakomentuotum\u0117te teigin\u012f, jog pasibaigus paauglystei baigsis ir problemos ir kad n\u0117ra t\u0117vams jokio reikalo kreipti didel\u012f d\u0117mes\u012f \u012f paaugl\u012f kamuojan\u010dius sunkumus.<\/strong><\/p>\n<p><em>Negalima nekreipti d\u0117mesio ar ignoruoti problem\u0173, ypa\u010d jei jos b\u016bna \u012fsisen\u0117j\u0119. Jei vaikas par\u0117j\u0119s i\u0161 mokyklos nenoriai bendrauja, da\u017enai u\u017esidaro kambaryje, verkia, ka\u017ek\u0105 nuolat u\u017esira\u0161in\u0117ja taip nor\u0117damas i\u0161lieti savo jausmus, nebepaiso t\u0117v\u0173 nustatyt\u0173 taisykli\u0173, nepareina laiku namo \u2013 tai jau \u017eenklai t\u0117vams, jie tur\u0117t\u0173 sunerimti. Vaikai da\u017enai net ne \u017eod\u017eiais, o neverbalika siun\u010dia signalus apie savo problemas.<\/em><\/p>\n<p><strong>Ar t\u0117vams, glob\u0117jams reikt\u0173 susir\u016bpinti, jei j\u0173 vaikas bent u\u017esimena apie savi\u017eudyb\u0119?<\/strong><\/p>\n<p><em>Taip, rimtai reikia reaguoti net \u012f menkiausi\u0105 u\u017esiminim\u0105 apie savi\u017eudyb\u0119. Kartais jaunuoliai ja pagrasina manipuliaciniais tikslais. Ta\u010diau net ir tokiu atveju tai jau yra signalas, kad vaikui tr\u016bksta d\u0117mesio. Ir \u012f tai reikia reaguoti, t\u0117vai tur\u0117t\u0173 sus\u0117d\u0119 apie tai su vaiku pasikalb\u0117ti.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kaip spr\u0119sti visada aktuali\u0105 klasi\u0173 susiskaidymo problem\u0105?<\/strong><\/p>\n<p><em>Daugelyje klasi\u0173 yra pastebimas ry\u0161kus jaunuoli\u0173 susiskirstymas \u012f grupes. B\u016bna, kad i\u0161siskiria \u201clyderi\u0173\u201d ir \u201ctyleni\u0173\u201d grup\u0117s. Paprastai mergin\u0173 lyderi\u0173 grup\u0117 bendrauja su vaikin\u0173 lyderi\u0173 grupe, o kiti moksleiviai lyg ir lieka u\u017e borto. D\u0117l to klas\u0117je kyla bendravimo problem\u0173. Bandant suvienyti klas\u0119, rekomenduojama prad\u0117ti nuo pagrindinio \u201eskaidytojo\u201c, kuris paprastai yra pagrindinis lyderis ir inicijuoja susigrupavim\u0105. Lyderio noras suvienyti klas\u0119 yra labai svarbus, nes jis gali paveikti ir kit\u0173 klas\u0117s draug\u0173 nuomon\u0119. Pakalb\u0117jus su lyderiu, galima \u0161i\u0105 problem\u0105 aptarti su susidariusiomis grup\u0117mis. Su jaunuoliais si\u016bloma kalb\u0117ti apie tai, kad vieninga klas\u0117 yra \u0161auni ir draugi\u0161ka, kad reikia siekti tokio klas\u0117s \u012fvaizd\u017eio.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kokia yra paaugli\u0173 draugyst\u0117 su bendraam\u017eiais?<\/strong><\/p>\n<p><em>Jaunimas m\u0117gsta laik\u0105 leisti kartu su draugais. \u0160i\u0173 susitikim\u0173 tikslas da\u017eniausiai b\u016bna \u2013 tiesiog pas\u0117d\u0117ti, pab\u016bti kartu. Daugeliui suaugusi\u0173j\u0173 toks laiko leidimas atrodo betikslis, bet merginoms ir vaikinams padeda geriau susipa\u017einti, kol jie dar vengia grie\u017etai susiskirstyti \u012f poras.<\/em><\/p>\n<p><em>Susitikimai su bendraam\u017eiais leid\u017eia atsipalaiduoti. Su draugais galima jaustis individualybe. Jaunimui yra svarb\u016bs laisvi santykiai ne \u0161eimoje. Kad i\u0161saugoti tvirtus draugi\u0161kus santykius reikalinga rimtai atsi\u017evelgti \u012f kit\u0173 nuomon\u0119 ir norus. Niekur kitur jaunimas taip gerai nei\u0161moksta gerbti kitok\u012f po\u017ei\u016br\u012f kaip bendraudami su bendraam\u017eiais. Jie mokosi suprasti save ir kitus, konkuruoti, mokosi suaugusi\u0173j\u0173 santyki\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>Su draugais susitikim\u0173 metu dalijamasi i\u0161gyvenimais, kuriuos ne visada gali atskleisti t\u0117vams, jei santykiai \u0161eimoje pernelyg konflikti\u0161ki.<\/em><\/p>\n<p><em>Svarb\u016bs draugyst\u0117s elementai tampa pasitik\u0117jimas, i\u0161tikimyb\u0117, interes\u0173 bei pom\u0117gi\u0173 bendrumas. Tarp vaikin\u0173 draugyst\u0117s pamatas da\u017eniausiai yra bendri u\u017esi\u0117mimai (automobili\u0173 prie\u017ei\u016bra, sportas ir kt.), bendra veikla, o mergin\u0173 \u2013 emocinis santykis, abipusis artumas.<\/em><\/p>\n<p><em>Kadangi \u012f jaunimo susitikimus susirenka merginos ir vaikinai, nat\u016braliai susiporuojama. Imamos reik\u0161ti simpatijos, flirtuojama, keliamos pavydo scenos, \u017eaid\u017eiami \u201cporavimosi \u017eaidimai\u201d. Kaip pavyzd\u017eiui: Kod\u0117l jaunuoliai eina \u012f kin\u0105? Kok\u012f poreik\u012f jie tenkina? O gi, tenkina intymumo ir privatumo poreikius.<\/em><\/p>\n<p><strong>Apie paaugli\u0173 patiriam\u0105 meil\u0119. Gal gal\u0117tume bendrai ap\u017evelgti \u0161\u012f paaugli\u0173 etap\u0105?<\/strong><\/p>\n<p><em>Da\u017eniausiai meil\u0117s ir lytini\u0173 santyki\u0173 klausimas tampa aktualus vyresn\u0117se klas\u0117se, kai jaunuoliai jau nebebijo apie \u0161\u012f jausm\u0105 atvirai kalb\u0117ti.<\/em><\/p>\n<p><em>Paauglyst\u0117, jaunyst\u0117 tai lytinio intereso sustipr\u0117jimas. Ima aktyviai reik\u0161tis tarpusavio simpatijos, meil\u0117s ar susi\u017eav\u0117jimo kupini \u017evilgsniai, prasideda seksualin\u0117s patirties kaupimas. Tai puikiai iliustruoja kino filmas \u201cAmerikieti\u0161kas pyragas\u201d. Jei viskas bus atlikta teisingai, atsakingai tai ir neteks nusivilti ankstyva seksualine patirtimi, bus i\u0161gyvenami pasitenkinimo, smalsumo, meil\u0117s, draugi\u0161kumo jausmai.<\/em><\/p>\n<p><em>Tyrimai rodo, kad 13% 14-17 met\u0173 lietuvi\u0173 paaugli\u0173 yra tur\u0117j\u0119 lytini\u0173 santyki\u0173. 16 \u2013 17 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je paaugli\u0173, turin\u010di\u0173 seksualin\u0117s patirties, yra dvigubai daugiau nei 14 \u2013 15 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je. Vaikin\u0173, tur\u0117jusi\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173, apie pusantro karto daugiau nei mergin\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>Palygin\u0119 mergin\u0173 ir vaikin\u0173 pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 motyvus galime pasteb\u0117ti, kad merginos pirm\u0105j\u0105 sueit\u012f da\u017eniau (84%) nei vaikinai (39%) yra linkusios ai\u0161kinti noru \u012frodyti meil\u0119 draugui ar baime j\u012f prarasti. Vaikinams (63%) daugiau nei merginoms (43%) b\u016bdingesnis fiziologinis poreikis.<\/em><\/p>\n<p><em>Abiej\u0173 ly\u010di\u0173 paaugliams labai svarbus pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 motyvas yra nauj\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 ir pa\u017einimo poreikis. Tai a\u0161tri\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 ir i\u0161gyvenim\u0173 paie\u0161ka, smalsumas ir noras fizi\u0161kai pa\u017einti prie\u0161ingos lyties asmen\u012f. Taip pat paaugliai siekia atrodyti suaug\u0119 ir populiar\u016bs tarp draug\u0173.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kaip pad\u0117ti paaugliui, jaunuoliui i\u0161gyvenan\u010diam i\u0161siskyrimo su draugu\/drauge kriz\u0119?<\/strong><\/p>\n<p><em>Si\u016bloma nepalikti vieno, draugas ar draug\u0117, esantys \u0161alia, gali paskatinti i\u0161sikalb\u0117ti bei i\u0161klausyti nemoralizuodami ir neguosdami banalia fraze \u201cViskas bus gerai\u201d. Paplit\u0119s posakis \u201cNe pirmas ir ne paskutinis\u201d tokiu atveju nepadeda.<\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>Elkim\u0117s taip, kad kiekviena diena atrodyt\u0173 verta m\u016bs\u0173 poelgi\u0173. Neskub\u0117kime vertinti ir teisti, prisiminkime savo jaunyst\u0119. Pam\u0117ginkime suprasti vieni kitus, \u012fsiklausykime tiek \u012f savo, tiek \u012f kito poreikius.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Straipsnis paruo\u0161tas Sveiko vaiko studijos \u201eMama a\u0161 esu\u201c.<\/strong><\/p>\n<p><strong>Registracija \u0161eimos psichologo konsultacijai tel. nr. +37064425555<\/strong>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][vc_column_text][\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][vc_column_inner width=&#8221;1\/6&#8243; offset=&#8221;vc_hidden-xs&#8221;][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;grid&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner offset=&#8221;vc_hidden-lg vc_hidden-md vc_hidden-sm&#8221;]<a id=\"atgal\" itemprop=\"url\" href=\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/\" target=\"_self\" data-hover-color=#ffffff class=\"qbutton  default\" style=\"color: #ffffff; border-color: #ff0849; border-radius: 50%px;-moz-border-radius: 50%px;-webkit-border-radius: 50%px; background-color: #ff0849;\">Atgal<\/a>[vc_empty_space height=&#8221;20px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h3 style=\"text-align: center;\">Paauglyst\u0117 \u2013 kriz\u0117 vaikams, kriz\u0117 t\u0117vams<\/h3>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][vc_column_text]<strong>Paaugli\u0173 patirtis<\/strong><\/p>\n<p><em>Paauglyst\u0117 \u2013 kritinis am\u017eiaus tarpsnis. Savirai\u0161kos laisv\u0117s ir sav\u0119s ie\u0161kojimo metas. Paaugliai bando spr\u0119sti sav\u0119s pa\u017einimo problem\u0105. Psichologiniu po\u017ei\u016briu, \u0161is am\u017eiaus tarpsnis yra vienas sud\u0117tingiausi\u0173, prie\u0161taringiausi\u0173 ir \u012fdomiausi\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>Apie i\u0161kylan\u010dias paaugli\u0173 problemas, j\u0173 sprendimo b\u016bdus maloniai sutiko supa\u017eindinti\u00a0<strong>Sveiko vaiko studijos \u201eMama a\u0161 esu\u201c \u0161eimos psicholog\u0117\u00a0<a href=\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/daiva-griksiene\/\">Daiva Grik\u0161ien\u0117.<\/a><\/strong><\/em><\/p>\n<p><em>Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad Lietuvoje da\u017enai nesutariama d\u0117l paauglyst\u0117s chronologini\u0173 rib\u0173. Tai laikotarpis tarp vaikyst\u0117s ir suaugusiojo am\u017eiaus, trunkan\u010diam nuo 14 iki 25 met\u0173 vyrams ir nuo 12 iki 21 met\u0173 moterims (t. y. skiriama ankstyvoji paauglyst\u0117, vidurinioji ir v\u0117lyvoji paauglyst\u0117\/jaunyst\u0117). Kiti paauglyst\u0117s prad\u017ei\u0105 nurodo jau nuo 10 met\u0173 am\u017eiaus. A\u0161tuoniolikmetis yra<\/em>\u00a0<em>laikomas vaiku ir valstyb\u0117 privalo r\u016bpintis jo teis\u0117mis (plg. Vaiko teisi\u0173 konvencij\u0105.\u00a0<\/em><em>Priimta Generalin\u0117s Asambl\u0117jos 44\/25 rezoliucija\u00a0 pagal Tre\u010diojo komiteto prane\u0161im\u0105 (A\/44\/736 ir Corr. 1).<\/em><\/p>\n<p><em>Paaugliai da\u017enai yra konflikti\u0161ki ir turi elgesio problem\u0173, ta\u010diau tai reik\u0117t\u0173 vertinti kaip norm\u0105. Anks\u010diau buvo manoma, kad paauglyst\u0117 yra kriz\u0117 vaikams, o dabar vis da\u017eniau teigiama, kad tai kriz\u0117 t\u0117vams, nes \u0161iuo metu t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santykiai da\u017enai b\u016bna \u012ftempti. Paauglys pradeda ie\u0161koti sav\u0119s, formuoti savo nuostatas, kurios da\u017enai nesutampa su t\u0117v\u0173, taip i\u0161kyla t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 nesutapimai. Kai kurie suaugusieji aukl\u0117ja savo vaikus lygiai taip, kaip juos aukl\u0117jo j\u0173 t\u0117vai. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su poky\u010di\u0173 ne\u012fsis\u0105moninimu, gali i\u0161kilti kart\u0173 konfliktas, kadangi jaunimas formuoja naujus elgesio stilius.<\/em><\/p>\n<p><em>Sunkiausia tai, kad t\u0117vai paaugl\u012f vis dar laiko vaiku, o jis save jau laiko suaugusiu, d\u0117l to taip pat kyla \u012fvairi\u0173 nesutarim\u0173. Paaugliai da\u017enai jau\u010diasi nesuprasti, tod\u0117l gali pa\u0161lyti j\u0173 santykiai su t\u0117vais, draugais, i\u0161kilti mokymosi sunkum\u0173, pasireik\u0161ti nerimas, nuotaik\u0173 kaita.<\/em><\/p>\n<p><em>Sunkiausia tiksliai nurodyti paauglyst\u0117s pabaig\u0105. Psichologiniu po\u017ei\u016briu, \u0161is pereinamasis laikotarpis baigiasi tada, kai asmuo randa savo tapatum\u0105, susikuria savo vertybi\u0173 sistem\u0105 arba numato, kokia ji gal\u0117t\u0173 b\u016bti, sugeba u\u017emegzti ir palaikyti tarpusavio draugyst\u0117s bei meil\u0117s santykius, numato savo ateities planus, sugeba prisiimti atsakomyb\u0119.<\/em><\/p>\n<p><strong>Sakykite, d\u0117l koki\u0173\u00a0 problem\u0173 \u012f Jus da\u017eniausiai kreipiamasi?<\/strong><\/p>\n<p><em>Da\u017eniausios yra tarpusavio santyki\u0173: t\u0117v\u0173\/vaik\u0173, tarp draug\u0173, poros: vaikino ir merginos, mokymosi ir mokymosi motyvacijos klausimai. Mokymosi problemos sprend\u017eiamos lengviau, o tarpusavio santyki\u0173 problemos yra specifi\u0161kesn\u0117s. Tai nesutarimai tarp t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173, t\u0117v\u0173 skyryb\u0173 atvejai, santykiai tarp draug\u0173, meil\u0117s, netekties problemos, suicidiniai atvejai, nerimastingumo nuotaikos. Taip pat kreipiamasi d\u0117l profesinio orientavimo konsultacij\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>\u012e psicholog\u0105 da\u017enai kreipiamasi tada, kai pats paauglys b\u016bna tvirtai \u012fsitikin\u0119s, kad niekas jam negali pad\u0117ti. Ta\u010diau tai jau kra\u0161tutiniai atvejai. Kuo anks\u010diau ie\u0161koma profesionalios pagalbos, tuo grei\u010diau problema i\u0161sprend\u017eiama. Kuo v\u0117liau susigriebiama, tuo daugiau laiko reikia problemai i\u0161spr\u0119sti, kad paauglys v\u0117l atgaut\u0173 vidin\u0119 pusiausvyr\u0105.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kaip pakomentuotum\u0117te teigin\u012f, jog pasibaigus paauglystei baigsis ir problemos ir kad n\u0117ra t\u0117vams jokio reikalo kreipti didel\u012f d\u0117mes\u012f \u012f paaugl\u012f kamuojan\u010dius sunkumus.<\/strong><\/p>\n<p><em>Negalima nekreipti d\u0117mesio ar ignoruoti problem\u0173, ypa\u010d jei jos b\u016bna \u012fsisen\u0117j\u0119. Jei vaikas par\u0117j\u0119s i\u0161 mokyklos nenoriai bendrauja, da\u017enai u\u017esidaro kambaryje, verkia, ka\u017ek\u0105 nuolat u\u017esira\u0161in\u0117ja taip nor\u0117damas i\u0161lieti savo jausmus, nebepaiso t\u0117v\u0173 nustatyt\u0173 taisykli\u0173, nepareina laiku namo \u2013 tai jau \u017eenklai t\u0117vams, jie tur\u0117t\u0173 sunerimti. Vaikai da\u017enai net ne \u017eod\u017eiais, o neverbalika siun\u010dia signalus apie savo problemas.<\/em><\/p>\n<p><strong>Ar t\u0117vams, glob\u0117jams reikt\u0173 susir\u016bpinti, jei j\u0173 vaikas bent u\u017esimena apie savi\u017eudyb\u0119?<\/strong><\/p>\n<p><em>Taip, rimtai reikia reaguoti net \u012f menkiausi\u0105 u\u017esiminim\u0105 apie savi\u017eudyb\u0119. Kartais jaunuoliai ja pagrasina manipuliaciniais tikslais. Ta\u010diau net ir tokiu atveju tai jau yra signalas, kad vaikui tr\u016bksta d\u0117mesio. Ir \u012f tai reikia reaguoti, t\u0117vai tur\u0117t\u0173 sus\u0117d\u0119 apie tai su vaiku pasikalb\u0117ti.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kaip spr\u0119sti visada aktuali\u0105 klasi\u0173 susiskaidymo problem\u0105?<\/strong><\/p>\n<p><em>Daugelyje klasi\u0173 yra pastebimas ry\u0161kus jaunuoli\u0173 susiskirstymas \u012f grupes. B\u016bna, kad i\u0161siskiria \u201clyderi\u0173\u201d ir \u201ctyleni\u0173\u201d grup\u0117s. Paprastai mergin\u0173 lyderi\u0173 grup\u0117 bendrauja su vaikin\u0173 lyderi\u0173 grupe, o kiti moksleiviai lyg ir lieka u\u017e borto. D\u0117l to klas\u0117je kyla bendravimo problem\u0173. Bandant suvienyti klas\u0119, rekomenduojama prad\u0117ti nuo pagrindinio \u201eskaidytojo\u201c, kuris paprastai yra pagrindinis lyderis ir inicijuoja susigrupavim\u0105. Lyderio noras suvienyti klas\u0119 yra labai svarbus, nes jis gali paveikti ir kit\u0173 klas\u0117s draug\u0173 nuomon\u0119. Pakalb\u0117jus su lyderiu, galima \u0161i\u0105 problem\u0105 aptarti su susidariusiomis grup\u0117mis. Su jaunuoliais si\u016bloma kalb\u0117ti apie tai, kad vieninga klas\u0117 yra \u0161auni ir draugi\u0161ka, kad reikia siekti tokio klas\u0117s \u012fvaizd\u017eio.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kokia yra paaugli\u0173 draugyst\u0117 su bendraam\u017eiais?<\/strong><\/p>\n<p><em>Jaunimas m\u0117gsta laik\u0105 leisti kartu su draugais. \u0160i\u0173 susitikim\u0173 tikslas da\u017eniausiai b\u016bna \u2013 tiesiog pas\u0117d\u0117ti, pab\u016bti kartu. Daugeliui suaugusi\u0173j\u0173 toks laiko leidimas atrodo betikslis, bet merginoms ir vaikinams padeda geriau susipa\u017einti, kol jie dar vengia grie\u017etai susiskirstyti \u012f poras.<\/em><\/p>\n<p><em>Susitikimai su bendraam\u017eiais leid\u017eia atsipalaiduoti. Su draugais galima jaustis individualybe. Jaunimui yra svarb\u016bs laisvi santykiai ne \u0161eimoje. Kad i\u0161saugoti tvirtus draugi\u0161kus santykius reikalinga rimtai atsi\u017evelgti \u012f kit\u0173 nuomon\u0119 ir norus. Niekur kitur jaunimas taip gerai nei\u0161moksta gerbti kitok\u012f po\u017ei\u016br\u012f kaip bendraudami su bendraam\u017eiais. Jie mokosi suprasti save ir kitus, konkuruoti, mokosi suaugusi\u0173j\u0173 santyki\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>Su draugais susitikim\u0173 metu dalijamasi i\u0161gyvenimais, kuriuos ne visada gali atskleisti t\u0117vams, jei santykiai \u0161eimoje pernelyg konflikti\u0161ki.<\/em><\/p>\n<p><em>Svarb\u016bs draugyst\u0117s elementai tampa pasitik\u0117jimas, i\u0161tikimyb\u0117, interes\u0173 bei pom\u0117gi\u0173 bendrumas. Tarp vaikin\u0173 draugyst\u0117s pamatas da\u017eniausiai yra bendri u\u017esi\u0117mimai (automobili\u0173 prie\u017ei\u016bra, sportas ir kt.), bendra veikla, o mergin\u0173 \u2013 emocinis santykis, abipusis artumas.<\/em><\/p>\n<p><em>Kadangi \u012f jaunimo susitikimus susirenka merginos ir vaikinai, nat\u016braliai susiporuojama. Imamos reik\u0161ti simpatijos, flirtuojama, keliamos pavydo scenos, \u017eaid\u017eiami \u201cporavimosi \u017eaidimai\u201d. Kaip pavyzd\u017eiui: Kod\u0117l jaunuoliai eina \u012f kin\u0105? Kok\u012f poreik\u012f jie tenkina? O gi, tenkina intymumo ir privatumo poreikius.<\/em><\/p>\n<p><strong>Apie paaugli\u0173 patiriam\u0105 meil\u0119. Gal gal\u0117tume bendrai ap\u017evelgti \u0161\u012f paaugli\u0173 etap\u0105?<\/strong><\/p>\n<p><em>Da\u017eniausiai meil\u0117s ir lytini\u0173 santyki\u0173 klausimas tampa aktualus vyresn\u0117se klas\u0117se, kai jaunuoliai jau nebebijo apie \u0161\u012f jausm\u0105 atvirai kalb\u0117ti.<\/em><\/p>\n<p><em>Paauglyst\u0117, jaunyst\u0117 tai lytinio intereso sustipr\u0117jimas. Ima aktyviai reik\u0161tis tarpusavio simpatijos, meil\u0117s ar susi\u017eav\u0117jimo kupini \u017evilgsniai, prasideda seksualin\u0117s patirties kaupimas. Tai puikiai iliustruoja kino filmas \u201cAmerikieti\u0161kas pyragas\u201d. Jei viskas bus atlikta teisingai, atsakingai tai ir neteks nusivilti ankstyva seksualine patirtimi, bus i\u0161gyvenami pasitenkinimo, smalsumo, meil\u0117s, draugi\u0161kumo jausmai.<\/em><\/p>\n<p><em>Tyrimai rodo, kad 13% 14-17 met\u0173 lietuvi\u0173 paaugli\u0173 yra tur\u0117j\u0119 lytini\u0173 santyki\u0173. 16 \u2013 17 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je paaugli\u0173, turin\u010di\u0173 seksualin\u0117s patirties, yra dvigubai daugiau nei 14 \u2013 15 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je. Vaikin\u0173, tur\u0117jusi\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173, apie pusantro karto daugiau nei mergin\u0173.<\/em><\/p>\n<p><em>Palygin\u0119 mergin\u0173 ir vaikin\u0173 pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 motyvus galime pasteb\u0117ti, kad merginos pirm\u0105j\u0105 sueit\u012f da\u017eniau (84%) nei vaikinai (39%) yra linkusios ai\u0161kinti noru \u012frodyti meil\u0119 draugui ar baime j\u012f prarasti. Vaikinams (63%) daugiau nei merginoms (43%) b\u016bdingesnis fiziologinis poreikis.<\/em><\/p>\n<p><em>Abiej\u0173 ly\u010di\u0173 paaugliams labai svarbus pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 motyvas yra nauj\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 ir pa\u017einimo poreikis. Tai a\u0161tri\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 ir i\u0161gyvenim\u0173 paie\u0161ka, smalsumas ir noras fizi\u0161kai pa\u017einti prie\u0161ingos lyties asmen\u012f. Taip pat paaugliai siekia atrodyti suaug\u0119 ir populiar\u016bs tarp draug\u0173.<\/em><\/p>\n<p><strong>Kaip pad\u0117ti paaugliui, jaunuoliui i\u0161gyvenan\u010diam i\u0161siskyrimo su draugu\/drauge kriz\u0119?<\/strong><\/p>\n<p><em>Si\u016bloma nepalikti vieno, draugas ar draug\u0117, esantys \u0161alia, gali paskatinti i\u0161sikalb\u0117ti bei i\u0161klausyti nemoralizuodami ir neguosdami banalia fraze \u201cViskas bus gerai\u201d. Paplit\u0119s posakis \u201cNe pirmas ir ne paskutinis\u201d tokiu atveju nepadeda.<\/em><\/p>\n<p>Elkim\u0117s taip, kad kiekviena diena atrodyt\u0173 verta m\u016bs\u0173 poelgi\u0173. Neskub\u0117kime vertinti ir teisti, prisiminkime savo jaunyst\u0119. Pam\u0117ginkime suprasti vieni kitus, \u012fsiklausykime tiek \u012f savo, tiek \u012f kito poreikius.<\/p>\n<p><strong>Straipsnis paruo\u0161tas Sveiko vaiko studijos \u201eMama a\u0161 esu\u201c.<\/strong><\/p>\n<p><strong>Registracija \u0161eimos psichologo konsultacijai tel. nr. +37064425555<\/strong>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][vc_column_text][\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space height=&#8221;10px&#8221;][vc_column_text]<\/p>\n<h4><span style=\"color: #999999;\">\u00a0<\/span><\/h4>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row css_animation=&#8221;&#8221; row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; angled_section=&#8221;no&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_image=&#8221;350&#8243; background_image_as_pattern=&#8221;without_pattern&#8221;][vc_column][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner offset=&#8221;vc_hidden-lg vc_hidden-md vc_hidden-sm&#8221;][vc_empty_space height=&#8221;100px&#8221;][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner offset=&#8221;vc_hidden-xs&#8221;][vc_empty_space height=&#8221;250px&#8221;][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner][vc_column_text] Naujienos [\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_empty_space height=&#8221;250px&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row css_animation=&#8221;&#8221; row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; angled_section=&#8221;no&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_image_as_pattern=&#8221;without_pattern&#8221;][vc_column][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner][vc_single_image image=&#8221;974&#8243; img_size=&#8221;1000&#215;400&#8243; alignment=&#8221;center&#8221;&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":974,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"full_width.php","meta":[],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v15.9 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"en_US\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"PAAUGLYST\u0116 \u2013 KRIZ\u0116 VAIKAMS, KRIZ\u0116 T\u0116VAMS - Mama A\u0161 Sergu\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"[vc_row css_animation=&#8221;&#8221; row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; angled_section=&#8221;no&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_image=&#8221;350&#8243; background_image_as_pattern=&#8221;without_pattern&#8221;][vc_column][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner offset=&#8221;vc_hidden-lg vc_hidden-md vc_hidden-sm&#8221;][vc_empty_space height=&#8221;100px&#8221;][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner offset=&#8221;vc_hidden-xs&#8221;][vc_empty_space height=&#8221;250px&#8221;][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner][vc_column_text] Naujienos [\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_empty_space height=&#8221;250px&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row css_animation=&#8221;&#8221; row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; angled_section=&#8221;no&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_image_as_pattern=&#8221;without_pattern&#8221;][vc_column][vc_empty_space height=&#8221;70px&#8221;][vc_row_inner row_type=&#8221;row&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column_inner][vc_single_image image=&#8221;974&#8243; img_size=&#8221;1000&#215;400&#8243; alignment=&#8221;center&#8221;...\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Mama A\u0161 Sergu\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2023-08-07T08:32:14+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-content\/uploads\/2017\/04\/18342743_419818225040661_9035952673401636209_n.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"960\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"540\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\">\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"16 minutes\">\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/#website\",\"url\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/\",\"name\":\"Mama A\\u0161 Sergu\",\"description\":\"Specializuota klinika da\\u017enai sergantiems ir kosintiems vaikams Vilniuje, Klaip\\u0117doje\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/?s={search_term_string}\",\"query-input\":\"required name=search_term_string\"}],\"inLanguage\":\"en-US\"},{\"@type\":\"ImageObject\",\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/#primaryimage\",\"inLanguage\":\"en-US\",\"url\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-content\/uploads\/2017\/04\/18342743_419818225040661_9035952673401636209_n.jpg\",\"width\":960,\"height\":540},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/#webpage\",\"url\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/\",\"name\":\"PAAUGLYST\\u0116 \\u2013 KRIZ\\u0116 VAIKAMS, KRIZ\\u0116 T\\u0116VAMS - Mama A\\u0161 Sergu\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/#primaryimage\"},\"datePublished\":\"2017-04-25T11:48:44+00:00\",\"dateModified\":\"2023-08-07T08:32:14+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"en-US\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"item\":{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/\",\"url\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/\",\"name\":\"Home\"}},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"item\":{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/\",\"url\":\"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/781-2\/\",\"name\":\"PAAUGLYST\\u0116 \\u2013 KRIZ\\u0116 VAIKAMS, KRIZ\\u0116 T\\u0116VAMS\"}}]}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/781"}],"collection":[{"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=781"}],"version-history":[{"count":16,"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/781\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1039,"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/781\/revisions\/1039"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/media\/974"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mamaassergu.lt\/klinika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=781"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}